Petras

Atsikėlė šiandien petras, bet kažko jam truko arba buvo per daug. Žalia pasidarė kaip geltona, o geltona kaip ruda, o rudos jau niekaip nepakeisi. Išėjo petras į gatvė. Be batų. Neturi jis jų. Jie jam nereikalingi, nes labai smirda kartais, tai supyko kažkada petras ant jų ir išmetė iš trečio aukšto. Sako, žmonės kartais neužsimuša iškritę iš to aukšto, bet batai juk ne žmonės. Ir dar tas kartais… Dabar petras toli neeina iš namų. Ne, ne dėl to, kad šalta kojom, dėl to, kad prie jo dažnai prisikabina žmonės ir siūlo šokoladinių saldainių, o petras tai jų nemėgsta…

Atsikėlė šiandien petras ir suprato, kad jau pavasaris. Už lango žydi baltos gėles, kurias petras vadina snaigėm. Jos labai panašios į jas, tik šiltos. Galvoja petras, kad reikia padaryt kažką pavasariško ir pasodino bulves. Jas rudenį buvo surinkęs, kai prie jo namų ūkininkas padarė avariją. Karas keliuose. Ūkininkams ypač. Net bulves pakeliui atima. Pasiėmė petras kastuvą sniegui kasti ir kastuvą žemei kasti. Imdamas kastuvą petras išmetė bulves ir jos nuriedėjo į kanalizacijos šulinį. Tada petras suprato, kad bulves sodinti dar per anksti ir tada tris kart nukasė sniegą nuo palangės. Viskas būtų kaip ir neblogai, bet petras girdėjo kaip žmonės išmeta vėžliukus ir krokodilus į kanalizaciją ir paskui jie virsta vėžliukais nindzėm ir krokodilais mutantais. Dabar petras bijo, kad ateis pas jį bulvės kada ir paprašys pinigų, o petras tai jų neturi…

Atsikele siandien petras nuo aitraus baltos misraines kvapo. Kvapas buvo toks stiprus, toks koks buna per gaisrus, kaip namai prisipildo dumu kvapo. Siuo atveju dumus pakeite balta misraine. Visai netycia petras uzdege zvake. Siaip petras jos nedege ne karto gyvenime, bet siandien ji prasesi buti uzdegama. Didziulis sprogimas. Petras buvo nublokstas kokius 50 gal 52 metrus i auksti ir 120 metru i desine puse. Kaip bebutu keista petro namai nesugriuvo. Nebuvo ne ibrezimo. Turbut todel, kad petras nakvojo ne namie. Nusileido petras tiesiai i savo namus. Ileke pro uzdarytas duris, pakilo i antra auksta ir issitiese ant grindu. Tada buvo pats laikas atmerkti akis. Jis pamate savo kambari. Kambarys buvo tvarkingas, o baltos misraines kvapo nebebuvo.  ”Blogas sapnas”, - pagalvojo petras ir nuejo ziureti ka kaledu senelis jam atnese dovanu. Antra kaledu dieno jos buna kur kas geresnes…

Atsikele siandien petras visas zalias. pagaliau jo svajone issipilde. jis tapo zmogus-varle. dabar gales gelbet pasauli nuo blogio, kaip zmogus-voras ir zmogus-siksnosparnis. pagaliau ir jis pritaps prie chebros. bet visos svajones zlugo kai petras isejo i lauka. lijo lietus ir nuplove jo zaluma. daugiau petras nepirks zalios patalines po du litus uz kilograma. labai jau daug svajoniu jos pavercia niekais…

Atsikele petras ir suprato, kad nuo siandien daugiau nebesvilpaus. nusibodo jam tas darbas. tai buvo jo vaikystes svajone: svilpauti ir uz tai gaut pinigus. svajone issipilde ir persipilde. dbr petro lupos tokio igudusios, kad svilpaut jam nebeapsimoka. jis dbr dirba putiku. nuputineja nuo terasu nukritusius medziu lapus. ruduo gi…  geros povasaros. :)

Atsikele siandien petras nakti. Zvaigzdes dar sviete. Sviete taip, kad petras netgi mate savo seseli… Savo zvaigzdiska seseli. Keista nakti matyti savo seseli. Tai juk tas pats kas vandenyje rasti dar daugiau vandens. Zvaigzdziu seselis petrui patiko labiau. Jis isryskino geruosiu petro bruozus. Petro kairiaja puse.. Ji buvo geresne… Visada viena puse buna geresne uz kita. Petras turejo dvi gerasias puses, bet vienos dar nebuvo atrades, nes labai ir neieskojo.  Atsigules ant palanges petras stebejo zvaigzdes. Nieko nera idomesnio uz zvaigzdes. Jos tokios vienodos. Visos sviecia. Argi ne panasu? Visi zmones turi nosi, tai juk tas pats kaip ir zvaigzdes… Visos sviecia… Petras netgi turi megstamiausia zvaigzde… Kiekviena nakti ji buna vis kita, nes petras neranda tos kuria mate vakar. Gal nukrito? Idomu kur keliauja nukritusios zvaigzdes? “Mire zmones keliauja i dangu arba i pragara.” - taip petrui sakydavo mociute. Kaip paprasta ten arba ten. Juk taip lengva pasirinkt. Gaila zvaigzdes neturi tokio pasirinkimo. Jos visada krenta zemyn. Bet petras mate ir aukstyn krentancia zvaigzde. Tiesa petras tada stovejo ant galvos… 

Atsikele siandien petras ir kaip niekad skaite laikrasti. Horoskopai megstamiausia petro tema. “Netiketai” petras perskaite, kad siandien bus laimingiausia diena jo gyvenime. Tokia proga petras apsirenge kostiuma, kuri istrauke is dulkiu. Pora kart nusiciaudejo petras, bet tai dar nebuvo laime… Isejo i siaura gatvele ir ten rado pinigine, tokia ispusta. Patiko petrui pinigine, bet pasigrozejes pinigine jis ejo toliau. Pinigine tai ne laime… Lauke petras laimes dar kokia penkiolika minuciu. Bet laime atrodo pavelavo ir petras jau ejo namo. Grizes nusprende, kad daugiau niekada neskaitys nesavo horoskopu pernyksciuose laikrasciuose. Petras pavadino savo duru rankena laime. Dabar jis kiekviena karta iseidamas is namu prisilies prie laimes…

Atsikele siandien petras ir eidamas pro duris ilipo i kazkoki lapeli. Jis buvo rudas. Ant jo buvo uzrasyta juodai. Popierius buvo siurksciai svelnus. Ant jo kazkokia kalba buvo uzrasyta:

“Zinau, kad tu niekada neperskaitysi sio rastelio. As tik noriu prisiminti ta jausma kai pamatydavau tave. Nezinau ar tas jausmas yra aprasomas. Raides per mazos, kad viska sutalpintu. Skaiciai? Ne… Jie per daug grubus ir nerangus. Kaip apibudint jausma, kai negali atitraukti akiu nuo to zmogaus tol kol jis nepazvelgia i tave. Tada zvilgsnis vaikiskai nukrypsta i kita puse. Nezinau ar tai pastebejai. Galbut… Tikiuosi… Kai priarteji kazkodel pasidaro karsta ir galvoji ar israusti, ar pabali. Ir galvoji kaip visa tai nuslept. Atrodo tai geriausia akimirka, o tu jautiesi nepatogiai. Kodel? Todel, kad nenoriu, kad apie tai kas nors suzynotu, ypac tu… O gal kaip tik noriu tik dar ne tas laikas, ne ta aplinka. Vis naiviai lauki tokios akimirkos. Akimirkos, kada galesiu pasakyti tau tai… Gal tos akimirkos ir nebus, o gal ji bus rytoj, poryt, po menesio… Pripratau laukti, laukti kol viskas issispres savaime. Galbut jau seniai buvo tas laikas. Bet argi nepatogiau laukti ir tiketis. Vis svarstau gal tu jautiesi taip pat. Pastebejau, kad ir tu jautiesi kazkaip keistai kai as bunu netoliese. O gal man tik taip atrodo. Galbut tu zinai, kad man patinki ir todel jautiesi nejaukiai. Tenka pripazinti, kad nelabai malonu yra buti su zmogumi kuriam tu patinki, o jis tau nepatinka. O gal klystu? O gal as tau tik vienas is daugelio? I si klausima atsakyma zinai tik tu… Gal as tau nepatinku, gal tu manim bjauriesi. Kas geriau, buti vienam is daugelio ir nepastebetam, ar buti vieninteliam, bet kelianciu pasibjaurejima? Idomu butu tai suzynoti… Kol kas renkuosi gyvenima su viltim. Manau viltis geriau uz nieka. Niekam dar nesu pasiruoses. O gal ir nepasiruosiu niekada. Gal taip ir liks viskas nezinioje, o gal kada sypsosimes ziuredami vienas i kita… Gal kada ir tu skaitysi si rasteli ir prisiminsi, koki zmogu, kuris tavim zavejosi. Zavejosi daug metu, taciau apie tai tau neistare nei zodzio. Apskritai su tavim ne nekalbejo. Nepaske labas… nesake iki… Visada tave palydedavo akimis ir niekada neisdrisdavo paziureti tiesiai tau i akis. Visada svajodavo buti su tavim kartu, paimi tave uz rankos, prisiglausti prie taves ir pabuciuoti… Visa nakti ziureti i dangu, i zvaigzdes ir tyleti, tiesiog jausti, kad esi salia… Zodziai per menki, kad ka nors pasakytu…”

Perskaites siuos zodzius petras nunese si rasteli i kita vieta. Gal kitoje vietoje atsiras kas nors kam sis rastelis kazka primins. Gal kita diena kazkas bus laimingas, o gal ryt lis lietus, kuris sulies siuos zodzius i viena visuma. Visuma, kuria supras tik vienas zmogus… Petras jauciasi padares gera darba. Geru darbu darom daug, tik gaila ne visus juos skaiciuojam…

Atsikele petras ir sugalvojo savo kieme pastatyti septynis pasaulio stebuklus. State gal 15 minuciu. Pastate. Dabar tai vieninteliai 7 objektai, kurie yra matomi is kosmoso. Kosmosas - tai tokia 2 aukstu parduotuve esanti prie petro kiemo. Petras dziaugiasi savo stebuklais. Jie jam atrodo ypatingi. Turbut todel, kad jie nera prasmingi. Visur galima izvelgti prasme ir neprasme. 

Petras nori pakeisti pasauli. Jis zino kaip tai padaryti, bet vis si darba atideda rytojui. Gal rytoj pasaulis pats pasikeis?

Petras ziuri i siena ir mato daug mazu taskiuku. Turbut petras rytoj atsikeles neras tapkiu…

Atsikele petras per jonines. Petras jonines svencia. Siemet petras vel uzsidirbines parduodamas paparcio ziedus. Visi taip iesko tu ziedu ir rast negali, o petras juos augina siltnamyje. Kiekvienais metais jis is ju uzdirba milijonus. Zmones kvaili perka paparcio ziedus, kurie jiems atnesa laime, bet ta laime baigias kita diena, kai nuvysta paparcio ziedas. Kas speja tas dziaugiasi. O, kad kiekviena diena visi ieskotu paparciio ziedu. Petras tada butu laimingas. Petrui labai idomu, kodel jis turedamas daug paparciu ziedu yra ne toks laimingas kaip tie kurie is jo perka juos. Kitais metais petras dalins juos veltui. Petras bus kaledu senelis per jonines ir uzuot dejes dovanas po eglute sodins paparcius su ziedais i kiekvieno kiema. Idomu ka veikia kaledu senelis per jonines…